Nesvajok atsigulus lovoj - kaip norėčiau gauti tą darbą ar pagaliau įsigyt svajonių būstą.
Galvok, ką dėl to gali padaryti. Šiandien. Dabar. Jei ne dabar, tai bent rytoj iš ryto, nes pripažinkim 2am tikrai ne laikas imtis veiksmų, bet tai gali būti pats tas laikas sudarinėt jų planą, žinoma, jeigu dar nemiegi.
Taip, kad, princese, nusiimk savo sapnuose susikurtą karūną, man nesvarbu kiek ten deimantų, aš matau tai, ką tu turi čia ir dabar.
Man nerūpi tavo svajonės, tikrai. Nuoširdžiai. Nes velniai griebtų, jos ir liks tik svajonėmis jei nieko dėl to nedarysi.
Taigi, nuo šiol galvok, o tai ką sugalvosi, pritaikyk praktikoje.
Žingsnelis po žingsnelio tu žengsi kažko didingo link. Galbūt tai atrodys didinga tik tau, bet nesvarbu, juk gyveni dėl savęs.
Nepateisinu posakio "Tikslas pateisina priemones", nes nužudyt savo konkurentą ar kaip nors kitaip elgtis žiauriai su aplinkiniais nėra moralės ir vertybių bei visų tų kitų skiedalų, apie ką aš anksčiau kalbėjau, apraiška. Beje, tie skiedalai teisingi.
Žodžiu, rask tikslą ir tikslingai eik jo link.Tik be barbiškų svajonių vakare gurkšnojant liepžiedžių arbatą, o su konkrečiu veiksmų planu.
Kaip lengva čia rašyt ir kažkam įsakinėt, bet ko gero, aš matau, kad čia yra toks nematomas, neapčiuopiamas ir nesąmoningas spyris sau pačiai į užpakalį.
Bet jeigu ką tik tai supratau, tai turbūt ne toks ir nesąmoningas.
Vis geriau negu nieko, ar ne?
Labanakt,
ir dėl Dievo meilės, nustok tikėt pasakom, nes moliūgas tikrai nevirs į Lexus.
M.
