Nesvajok atsigulus lovoj - kaip norėčiau gauti tą darbą ar pagaliau įsigyt svajonių būstą.
Galvok, ką dėl to gali padaryti. Šiandien. Dabar. Jei ne dabar, tai bent rytoj iš ryto, nes pripažinkim 2am tikrai ne laikas imtis veiksmų, bet tai gali būti pats tas laikas sudarinėt jų planą, žinoma, jeigu dar nemiegi.
Taip, kad, princese, nusiimk savo sapnuose susikurtą karūną, man nesvarbu kiek ten deimantų, aš matau tai, ką tu turi čia ir dabar.
Man nerūpi tavo svajonės, tikrai. Nuoširdžiai. Nes velniai griebtų, jos ir liks tik svajonėmis jei nieko dėl to nedarysi.
Taigi, nuo šiol galvok, o tai ką sugalvosi, pritaikyk praktikoje.
Žingsnelis po žingsnelio tu žengsi kažko didingo link. Galbūt tai atrodys didinga tik tau, bet nesvarbu, juk gyveni dėl savęs.
Nepateisinu posakio "Tikslas pateisina priemones", nes nužudyt savo konkurentą ar kaip nors kitaip elgtis žiauriai su aplinkiniais nėra moralės ir vertybių bei visų tų kitų skiedalų, apie ką aš anksčiau kalbėjau, apraiška. Beje, tie skiedalai teisingi.
Žodžiu, rask tikslą ir tikslingai eik jo link.Tik be barbiškų svajonių vakare gurkšnojant liepžiedžių arbatą, o su konkrečiu veiksmų planu.
Kaip lengva čia rašyt ir kažkam įsakinėt, bet ko gero, aš matau, kad čia yra toks nematomas, neapčiuopiamas ir nesąmoningas spyris sau pačiai į užpakalį.
Bet jeigu ką tik tai supratau, tai turbūt ne toks ir nesąmoningas.
Vis geriau negu nieko, ar ne?
Labanakt,
ir dėl Dievo meilės, nustok tikėt pasakom, nes moliūgas tikrai nevirs į Lexus.
M.
2012 m. spalio 21 d., sekmadienis
2012 m. rugsėjo 19 d., trečiadienis
Neužmiršk, niekam nieko neprivalai įrodinėt.
Taip jau šis nuostabus gyvenimas sudėliotas, kad nuolat kas nors iš mūsų ko nors tikisi.
Rodos tu privalai padaryti tą ar aną, kad sugebėtum įrodyti, kad gali.
Taisyklė nr. 1: nebūk su tokiais žmonėmis, kurie tavim netiki.
Artimieji tave paskatins, motyvuos ar net jeigu ir reikės spirs tau į užpakalį, kad kažko imtumeis, bet jokiu būdu nesitikės iš tavęs kažkokio įrodymo, kad tu gali tai padaryti.
Taisyklė nr.2: neprivalai pats sau nieko įrodinėt.
Kodėl? Nes jeigu tu gali, vadinasi gali, jei negali- neversk savęs. Yra situacijų, kai mes jaučiam jog galim, bet mums trūksta drąsos ar valios, tuomet į pagalbą ateina žmonės, kurie mumis tiki. Jei tenka galvotrūkčiais (po šimts, koks keistas žodis) verstis per galvą, tai jau nebe tu, nes darai tai, ko nedarytum.
Yra toks labai senas posakis: - "Kiekvienas esam savo likimo kalviai".
Būtent. Mes esam. Mes gyvenam tam, kad nuveiktume kažką doro savo gyvenimuose, kad išpildytume savo lūkesčius ir svajones. Tau nereikia kažkam įrodinėt, kad sugebi baigt universitetą ar susirast darbą, nes jeigu tau pačiam to reikia- tu tai ir padarysi ir ne tam, kad įrodytum savo konservatyviai močiutei, kad esi ne iš kelmo spirtas.
Todėl nuo šiandien niekam nieko nesistenk įrodyti, nes tik tu pats žinai, ko tu nori ir ką tu gali.
Marija.
Rodos tu privalai padaryti tą ar aną, kad sugebėtum įrodyti, kad gali.
Taisyklė nr. 1: nebūk su tokiais žmonėmis, kurie tavim netiki.
Artimieji tave paskatins, motyvuos ar net jeigu ir reikės spirs tau į užpakalį, kad kažko imtumeis, bet jokiu būdu nesitikės iš tavęs kažkokio įrodymo, kad tu gali tai padaryti.
Taisyklė nr.2: neprivalai pats sau nieko įrodinėt.
Kodėl? Nes jeigu tu gali, vadinasi gali, jei negali- neversk savęs. Yra situacijų, kai mes jaučiam jog galim, bet mums trūksta drąsos ar valios, tuomet į pagalbą ateina žmonės, kurie mumis tiki. Jei tenka galvotrūkčiais (po šimts, koks keistas žodis) verstis per galvą, tai jau nebe tu, nes darai tai, ko nedarytum.
Yra toks labai senas posakis: - "Kiekvienas esam savo likimo kalviai".
Būtent. Mes esam. Mes gyvenam tam, kad nuveiktume kažką doro savo gyvenimuose, kad išpildytume savo lūkesčius ir svajones. Tau nereikia kažkam įrodinėt, kad sugebi baigt universitetą ar susirast darbą, nes jeigu tau pačiam to reikia- tu tai ir padarysi ir ne tam, kad įrodytum savo konservatyviai močiutei, kad esi ne iš kelmo spirtas.
Todėl nuo šiandien niekam nieko nesistenk įrodyti, nes tik tu pats žinai, ko tu nori ir ką tu gali.
Marija.
2012 m. rugsėjo 17 d., pirmadienis
Išmok pradėti nuo savęs.
Nuolat, kai kalbama apie švaresnę mūsų Žemę, geresnius santykius ar tieisog malonesnę aplinką, girdime žodžius: "Pradėk nuo savęs". Turbūt dažnas pagalvojame, kad nuo to, jog aš, toks mažas žmogutis, kažką ir padarysiu, tai niekas nuo to nepasikeis. Niekas nepasikeis tik tada jei taip galvosi. Kažkas pasikeis jei padarysi bent menkiausią veiksmą, galbūt jis nesukels kažkokio globalaus atoveiksmio, bet turės prasmę tavo aplinkoje.
Aš manau, kad būti socialiai atsakingu yra vienas iš pagrindinių suagusio žmogaus bruožų.
Aišku, ne kiekvienas suaugęs yra atsakingas ir nebūtinai atsakingas yra suagęs, bet jei nori būti -esnis gerąja prasme, tau turi rūpėti ne tik tavo gerovė, bet ir tave supanti aplinka bei joje esantys žmonės.
Dabar aš galiu drąsiai pasakyti- stengiuosi tokia būti, per dieną staiga neįgysi atsakomybės, tai yra procesas ir tu turi jame dalyvauti norit kažką pakeist.
Iš tiesų žmogus niekam nieko neprivalo, todėl turi žinoti, kad atsakomybė, tai ne prievolė, tai yra tavo vidinio pasaulio atspindys.
Tai, kiek esi linkęs daryti dėl kitų, augina tavo vertę ir brandina tave kaip teisingą asmenybę.
O ką tu ruošiesi padaryti šiandien?
Marija.
Aš manau, kad būti socialiai atsakingu yra vienas iš pagrindinių suagusio žmogaus bruožų.
Aišku, ne kiekvienas suaugęs yra atsakingas ir nebūtinai atsakingas yra suagęs, bet jei nori būti -esnis gerąja prasme, tau turi rūpėti ne tik tavo gerovė, bet ir tave supanti aplinka bei joje esantys žmonės.
Dabar aš galiu drąsiai pasakyti- stengiuosi tokia būti, per dieną staiga neįgysi atsakomybės, tai yra procesas ir tu turi jame dalyvauti norit kažką pakeist.
Iš tiesų žmogus niekam nieko neprivalo, todėl turi žinoti, kad atsakomybė, tai ne prievolė, tai yra tavo vidinio pasaulio atspindys.
Tai, kiek esi linkęs daryti dėl kitų, augina tavo vertę ir brandina tave kaip teisingą asmenybę.
O ką tu ruošiesi padaryti šiandien?
Marija.
2012 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis
Šypsokis, nuo to blogiau tikrai nebus.
Tikrai!
Kas mane kažkiek pažįsta, turbūt žino mano pomėgį būt išsišiepusiai, o kas ne, tas kraipo galvas
klausinėdami- ko šypsaisi? Atsakau paprasčiausiai: - šiaip. O tada ir prasideda - šiaip nebūna, negi tu tokia laiminga ir t.t.
Ei, kam nesišypsot, jei gali šypsotis?
Visų pirma, tai šypsena yra geros nuotaikos garantija, antra- ji neabejotinai suteikia žavesio ( šitą aš tikrai žinau) ir trečia, tai, jog nuolat besišypsodami, mes savo gera nuotaika dalinamės su kitais ir įkvepiam jiems bent šiek tiek optimizmo.
Tokių banalių frazių kaip "Visada šypsokis, nes kažkas bet kurią akimirką gali įsimylėti tavo šypseną" aš nemėgstu ir nė nebandysiu įrodyt jų veiksmingumo, nors gal ir galima rast čia lašelį tiesos, bet niekad per daug nesigilinau, nes jos man skamba pigiai.
Todėl pasakysiu labai primityviai- šypsokis, nes tau pačiam to reikia. Ir nuo to blogiau tikrai nebus, o kad bus geriau aš beveik garantuoju. Net ne beveik, o Marijos garbės žodis. Nebent pakliūtum kokiam surūgėliui, kuris tau už tau už tai norėtų išmušt dantis, bet juk kokia tikimybė ar ne?
Galų gale, suaugęs žmogus per dieną nusišypso vidutiniškai TIK 15 kartų, kai tuo tarpu vaikas 400. Gal čia mums reiktų tapt panašiais į vaikus, nes po galais, kiek galima būt niūriems?
Neužmiršk šypsotis daugiau,
Marija.
:)
Kas mane kažkiek pažįsta, turbūt žino mano pomėgį būt išsišiepusiai, o kas ne, tas kraipo galvas
klausinėdami- ko šypsaisi? Atsakau paprasčiausiai: - šiaip. O tada ir prasideda - šiaip nebūna, negi tu tokia laiminga ir t.t.
Ei, kam nesišypsot, jei gali šypsotis?
Visų pirma, tai šypsena yra geros nuotaikos garantija, antra- ji neabejotinai suteikia žavesio ( šitą aš tikrai žinau) ir trečia, tai, jog nuolat besišypsodami, mes savo gera nuotaika dalinamės su kitais ir įkvepiam jiems bent šiek tiek optimizmo.
Tokių banalių frazių kaip "Visada šypsokis, nes kažkas bet kurią akimirką gali įsimylėti tavo šypseną" aš nemėgstu ir nė nebandysiu įrodyt jų veiksmingumo, nors gal ir galima rast čia lašelį tiesos, bet niekad per daug nesigilinau, nes jos man skamba pigiai.
Todėl pasakysiu labai primityviai- šypsokis, nes tau pačiam to reikia. Ir nuo to blogiau tikrai nebus, o kad bus geriau aš beveik garantuoju. Net ne beveik, o Marijos garbės žodis. Nebent pakliūtum kokiam surūgėliui, kuris tau už tau už tai norėtų išmušt dantis, bet juk kokia tikimybė ar ne?
Galų gale, suaugęs žmogus per dieną nusišypso vidutiniškai TIK 15 kartų, kai tuo tarpu vaikas 400. Gal čia mums reiktų tapt panašiais į vaikus, nes po galais, kiek galima būt niūriems?
Neužmiršk šypsotis daugiau,
Marija.
:)
2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis
Taisyklė nr. 1 - turi mylėti pats save!
Ne per daug, bet jokiu būdu ir ne per mažai.
Geriau tyliai negu garsiai, nes savęs mylėjimas garsiai suteikia arogancijos prieskonį, kuris dažniausiai žmones ne traukia, bet atbaido.
Galvoji- ką ji čia šneka, jei pati niekad nepraleidžia progos pagirti pati save, bet aš steeengiuosi atsisakyti šito įpročio, pamažu. :))
Gerai jeigu save jau myli, bet jeigu ne, kaip pamilti?
Patarimas nr.1: būk toks, kad sau patiktum. Jei nori būt žavingas- daugiau šypsokis, jei nori turėti gerą humoro jausmą- bandyk jį ugdytis, jei tau šiandien nepatinka tavo plaukų spalva- nusidažyk kitaip, nelauk kitos dienos! Viską reikia pradėt nuo dabar, nes juk visi žinom, ką pradedam žodžiais- nuo pirmadienio..., tas praktiškai niekad neišsipildo.
Tad nustok laukt to neateinančio pirmadienio ir keiskis jau dabar, bet žinoma tik tada, jei pats jauti tokį poreikį. Nors šiaip neabejoju, kad jauti, juk kiekvienas iš mūsų nori būt protingesnis, gražesnis, laimingesnis ir dar visoks koks -esnis. Taip pamažu tapdami vis labiau -esniais, mes auginam savo vertę ne tik savo akyse, bet ir kitų.
Vieni sako - man nerūpi kitų nuomonė, aš nesiruošiu taikytis prie kitų žmonių. Manai jie teisūs? Kad ir kaip tu pasirinkai gyvent, aplink tave esantys žmonės yra dalelė tavęs, nors tu to nežinai.
Tai, kaip tu su jais elgsiesi ir bendrausi sudarys tam tikrą tavo reputaciją jų akyse, todėl čia vadovaukis rodos labai elementaria taisykle ELKIS TAIP, KAIP TU NORĖTUM, KAD KITI ELGTŲSI SU TAVIMI.
Šią frazę girdim gana dažnai, tačiau ar ją pritaikom savo gyvenimuose? Aš bent jau tikrai stengiuosi, stenkis ir tu, nėra taip sunku.
Taip jau gaunasi, kad jei mylėsi save, tai ir aplinkiniai tave mylės. O tai juk nėra blogai, ar ne?
Dabar pasakyk sau - aš save myliu ir sugrįžk kitą kart čia perskaityt naujo įrašo.
Mylinti save Marija.
Geriau tyliai negu garsiai, nes savęs mylėjimas garsiai suteikia arogancijos prieskonį, kuris dažniausiai žmones ne traukia, bet atbaido.
Galvoji- ką ji čia šneka, jei pati niekad nepraleidžia progos pagirti pati save, bet aš steeengiuosi atsisakyti šito įpročio, pamažu. :))
Gerai jeigu save jau myli, bet jeigu ne, kaip pamilti?
Patarimas nr.1: būk toks, kad sau patiktum. Jei nori būt žavingas- daugiau šypsokis, jei nori turėti gerą humoro jausmą- bandyk jį ugdytis, jei tau šiandien nepatinka tavo plaukų spalva- nusidažyk kitaip, nelauk kitos dienos! Viską reikia pradėt nuo dabar, nes juk visi žinom, ką pradedam žodžiais- nuo pirmadienio..., tas praktiškai niekad neišsipildo.
Tad nustok laukt to neateinančio pirmadienio ir keiskis jau dabar, bet žinoma tik tada, jei pats jauti tokį poreikį. Nors šiaip neabejoju, kad jauti, juk kiekvienas iš mūsų nori būt protingesnis, gražesnis, laimingesnis ir dar visoks koks -esnis. Taip pamažu tapdami vis labiau -esniais, mes auginam savo vertę ne tik savo akyse, bet ir kitų.
Vieni sako - man nerūpi kitų nuomonė, aš nesiruošiu taikytis prie kitų žmonių. Manai jie teisūs? Kad ir kaip tu pasirinkai gyvent, aplink tave esantys žmonės yra dalelė tavęs, nors tu to nežinai.
Tai, kaip tu su jais elgsiesi ir bendrausi sudarys tam tikrą tavo reputaciją jų akyse, todėl čia vadovaukis rodos labai elementaria taisykle ELKIS TAIP, KAIP TU NORĖTUM, KAD KITI ELGTŲSI SU TAVIMI.
Šią frazę girdim gana dažnai, tačiau ar ją pritaikom savo gyvenimuose? Aš bent jau tikrai stengiuosi, stenkis ir tu, nėra taip sunku.
Taip jau gaunasi, kad jei mylėsi save, tai ir aplinkiniai tave mylės. O tai juk nėra blogai, ar ne?
Dabar pasakyk sau - aš save myliu ir sugrįžk kitą kart čia perskaityt naujo įrašo.
Mylinti save Marija.
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Labas arba kodėl sukūriau šitą blogą.
Kadangi mes jau esam tokie sudėtingi, tai kartais gana sunku suprasti patiems save, o ką jau kalbėti apie aplinkinius. Kodėl mes būtent tokie ir ne kitokie? Aš nežinau, ir į šitą klausimą net norėdama negaliu atsakyt, bet noriu pabandyti duoti bent krislelį vilties tuose ieškojimuose.
Labai ilgai pati klaidžiojau savęs ieškojimo labirintuose, kad ir kaip laukiau, neišaušo tokia diena, kad atsikėlus aš žinočiau ką turiu daryti čia ir dabar ar apskritai šiame pasaulyje. Kas aš ir kur mano vieta?
Kokia aš turėčiau būt, kad būčiau laiminga ar bent jau mažų mažiausiai patenkinta savo gyvenimu.
Tik dabar aš jau suprantu, kad atsakymas glūdi manyje, kiekviename iš mūsų.
Vertybės yra pamatas mūsų gyvenimams ir kryptingas bei atsakingas jų pasirinkimas jau yra prielaida ateičiai tapti gražesnei ir laimingesnei.
Kam ir kodėl reiktų teikti prioritetus? Čia jau turime vaikystėje ir paauglystėje mums įkaltas tiesas ir taip mūsų tėvai ir aplinka padeda formuotis mūsų charakteriui. Žinau, jog jo mes iš esmės nepakeisime ir jokiu būdu nereikia, tačiau galime sau skiepyti savybes, kurios mums padės būti geresniais žmonėmis.
Nesiruošiu būti mokytoja, nei pamokslaut ar apskritai kokį velnią, tiesiog žadu duoti vieną kitą patarimą, kaip paversti savo gyvenimą lengvesniu ir kaip sau pačiam dovanot kiek įmanoma daugiau šypsenų.
Labanakt,
o kitą kart pratęsim.
Marija.
Labai ilgai pati klaidžiojau savęs ieškojimo labirintuose, kad ir kaip laukiau, neišaušo tokia diena, kad atsikėlus aš žinočiau ką turiu daryti čia ir dabar ar apskritai šiame pasaulyje. Kas aš ir kur mano vieta?
Kokia aš turėčiau būt, kad būčiau laiminga ar bent jau mažų mažiausiai patenkinta savo gyvenimu.
Tik dabar aš jau suprantu, kad atsakymas glūdi manyje, kiekviename iš mūsų.
Vertybės yra pamatas mūsų gyvenimams ir kryptingas bei atsakingas jų pasirinkimas jau yra prielaida ateičiai tapti gražesnei ir laimingesnei.
Kam ir kodėl reiktų teikti prioritetus? Čia jau turime vaikystėje ir paauglystėje mums įkaltas tiesas ir taip mūsų tėvai ir aplinka padeda formuotis mūsų charakteriui. Žinau, jog jo mes iš esmės nepakeisime ir jokiu būdu nereikia, tačiau galime sau skiepyti savybes, kurios mums padės būti geresniais žmonėmis.
Nesiruošiu būti mokytoja, nei pamokslaut ar apskritai kokį velnią, tiesiog žadu duoti vieną kitą patarimą, kaip paversti savo gyvenimą lengvesniu ir kaip sau pačiam dovanot kiek įmanoma daugiau šypsenų.
Labanakt,
o kitą kart pratęsim.
Marija.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)