Taip jau šis nuostabus gyvenimas sudėliotas, kad nuolat kas nors iš mūsų ko nors tikisi.
Rodos tu privalai padaryti tą ar aną, kad sugebėtum įrodyti, kad gali.
Taisyklė nr. 1: nebūk su tokiais žmonėmis, kurie tavim netiki.
Artimieji tave paskatins, motyvuos ar net jeigu ir reikės spirs tau į užpakalį, kad kažko imtumeis, bet jokiu būdu nesitikės iš tavęs kažkokio įrodymo, kad tu gali tai padaryti.
Taisyklė nr.2: neprivalai pats sau nieko įrodinėt.
Kodėl? Nes jeigu tu gali, vadinasi gali, jei negali- neversk savęs. Yra situacijų, kai mes jaučiam jog galim, bet mums trūksta drąsos ar valios, tuomet į pagalbą ateina žmonės, kurie mumis tiki. Jei tenka galvotrūkčiais (po šimts, koks keistas žodis) verstis per galvą, tai jau nebe tu, nes darai tai, ko nedarytum.
Yra toks labai senas posakis: - "Kiekvienas esam savo likimo kalviai".
Būtent. Mes esam. Mes gyvenam tam, kad nuveiktume kažką doro savo gyvenimuose, kad išpildytume savo lūkesčius ir svajones. Tau nereikia kažkam įrodinėt, kad sugebi baigt universitetą ar susirast darbą, nes jeigu tau pačiam to reikia- tu tai ir padarysi ir ne tam, kad įrodytum savo konservatyviai močiutei, kad esi ne iš kelmo spirtas.
Todėl nuo šiandien niekam nieko nesistenk įrodyti, nes tik tu pats žinai, ko tu nori ir ką tu gali.
Marija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą