Kadangi mes jau esam tokie sudėtingi, tai kartais gana sunku suprasti patiems save, o ką jau kalbėti apie aplinkinius. Kodėl mes būtent tokie ir ne kitokie? Aš nežinau, ir į šitą klausimą net norėdama negaliu atsakyt, bet noriu pabandyti duoti bent krislelį vilties tuose ieškojimuose.
Labai ilgai pati klaidžiojau savęs ieškojimo labirintuose, kad ir kaip laukiau, neišaušo tokia diena, kad atsikėlus aš žinočiau ką turiu daryti čia ir dabar ar apskritai šiame pasaulyje. Kas aš ir kur mano vieta?
Kokia aš turėčiau būt, kad būčiau laiminga ar bent jau mažų mažiausiai patenkinta savo gyvenimu.
Tik dabar aš jau suprantu, kad atsakymas glūdi manyje, kiekviename iš mūsų.
Vertybės yra pamatas mūsų gyvenimams ir kryptingas bei atsakingas jų pasirinkimas jau yra prielaida ateičiai tapti gražesnei ir laimingesnei.
Kam ir kodėl reiktų teikti prioritetus? Čia jau turime vaikystėje ir paauglystėje mums įkaltas tiesas ir taip mūsų tėvai ir aplinka padeda formuotis mūsų charakteriui. Žinau, jog jo mes iš esmės nepakeisime ir jokiu būdu nereikia, tačiau galime sau skiepyti savybes, kurios mums padės būti geresniais žmonėmis.
Nesiruošiu būti mokytoja, nei pamokslaut ar apskritai kokį velnią, tiesiog žadu duoti vieną kitą patarimą, kaip paversti savo gyvenimą lengvesniu ir kaip sau pačiam dovanot kiek įmanoma daugiau šypsenų.
Labanakt,
o kitą kart pratęsim.
Marija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą